Metaduomenų pateikimas

Atsižvelgus į tai, kokios kalbos yra aktualios LDK istorijos ir rašytinio paveldo tyrimams, buvo nuspręsta metaduomenis teikti  lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis.

Projekto tikslas – parengti išsamius aprašymus, kuriuose būtų pateikiama informacija apie dokumento turinį, struktūrą, įsigijimo istoriją, duomenys apie restauravimą.   Mūsų manymu siekiant šio tikslo tinkamiausia yra TEI rankraščių aprašo schema, kuri leidžia aprašyti didelį entitetų elementų ir jų tarpusavio ryšių kiekį.

Skaitmeninio turinio kūrimas ir prieigos prie jo gerinimas yra viena prioritetinių Lietuvos kultūros paveldo institucijų veiklų, kuri yra įtraukta į Nacionalinę skaitmeninimo strategiją. Vykdomi įvairūs kultūros paveldo skaitmeninimo projektai, kurių dėka skaitmeninto paveldo objektų (knygų, rankraščių, filmų, garso įrašų, žemėlapių, archyvinių dokumentų, meno kūrinių ir pan.) skaičius nuolat auga. Priegos tyrimai daugiausia susiję su sąveikumu ir integracija, nes nepaisant kultūros paveldo objektų formalių skirtumų, yra daugybė panašumų ir semantinių sąsajų. Todėl vienas iš svarbiausių uždavinių yra integruotos kultūros paveldo paieškos, išsaugojimo ir sklaidos sistemos sukūrimas ir plėtra.

Kitas reikšmingas uždavinys – metaduomenų pateikimo kultūros paveldo ir istorinės  daugiakalbystės aplinkoje strategija. Šis klausimas ypač svarbus dėl nuolatinės vietovardžių kaitos, besikeičiančio teritorinio ir administracinio padalijimo, didelio kiekio vienodų vietovardžių, kai kurių pavadinimų išnykimo, būtinumo susieti senas/išnykusias vietoves su šiuolaikinėmis, daugiatautė ir daugiakalbė aplinka ir pan. Tas pats pasakytina apie asmenvardžius: skirtingi tų pačių asmenų vardai, daugiakalbė aplinka ir skirtinga grafika ir ortografija. Atskira tema – istorinės chronologijos duomenų pateikimas informacijos sistemose: Lietuvoje buvo naudojamos skirtingos datavimo ir laiko skaičiavimo sistemos, todėl neretai istorinis datavimas priklauso išimtinai  nuo tyrėjo asmeninės interpretacijos. Dėl trijų kalbų – rusų, lietuvių ir lenkų – aprašų rengimo, būtų tikslinga parengti kontroloiuojamą temų/dalykų sąrašą, kuris galėtų bųri naudojamas paieškai. Speciali  lingvistinė priemonė galėtų palengvinti iš skirtingų sričių ir institucijų (bibliotekų, muziejų, archyvų) gaunamų žinių semantine integraciją ir leistų sukurti sistemą, leidžiančią identifikuoti ryšį tarp vietovės ir asmens, vietovės ir temos/objekto, asmens ir temos/objekto.

Mūsų atveju yra vienas akivaizdus sprendimas naudoti ir aktyviai dalyvauti  toliau rengiant BAVICą (Integruotą asmenvardžių, vietovardžių ir istorinės chronologijos tezaurą), kuris užtrikrintų patogią prieigą prie informacijos ir užtikrintų semantinę paiešką.  Šis tezauras apjungia kelias kontroliuojamų terminų bazes, o būtent Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo autoritetinių įrašų bazę (asmenvardžiai, vietovardžiai, dalykinės rubrikos), informacinės sistemos “Aruodai” asmenvardžius ir vietovardžoius, Lietuvių kalbos instituto vietovardžių duomenų bazę.